Straipsniai
3 išsilavinimo tipai: akademinis, profesinis ir …
March 13, 2017 by Jurijus Clavas
Kaip kalbame apie išsilavinimą, dažniausiai turime omeny akademinį ir profesinį išsilavinimą. Šiais laikais yra labai svarbus ir trečiasis – finansinis.
Akademinis išlavinimą įsigyjame mokykloje. Jis apima gebėjimus skaityti, rašyti, spręsti pagrindines matematikos užduotis ir kitų disciplinų pagrindus. Informaciniame amžiuje yra labai svarbu šalia pagrindinių disciplinų pasiruoši ir išugdyti gebėjimus greitai apdoroti nuolat kintančią informaciją.
Profesinis išsilavinimas – tai žinios ir gebėjimai toje srityje, kurioje jūs ketinate užsidirbti pinigų (pavyzdžiui, esate ar planuojate tapti gydytoju, staliumi, vairuotoju, pardavėju ir t.t.). Šiandien, norint sėkmingai vystyti bet kurią veiklą, reikia turėti daug profesinių žinių ir būti savo srities specialistu. Informaciniame amžiuje profesinis mokymas yra būtinas siekiant gerai apmokomo darbo.
Abu šie išsilavinimai yra svarbūs, jei norite gyventi vidutinišką, galbūt pasiturintį gyvenimą. Bet jei siekiate gyventi nors truputį geriau nei kiti, jei siekiate finansinės laisvės, jums neužteks tik akademinio ir profesinio išsilavinimo. Kodėl? Nes nei vienas, nei kitas nemoko kaip elgtis su uždirbtais pinigais. Nei akademinis nei profesinis išsilavinimas nemoko kaip reikia teisingai skirstyti savo išlaidas, investuoti ir kurti pasyvias pajamas. Jūs galite būti labai turtingas ir turėti daug pinigų, tačiau būti skurdžiu laiko prasme, nes visą savo laiką skirsite pinigų uždirbimui ar sukurto kapitalo išsaugojimui.
Kas yra pinigai, kaip su jais elgtis, kur ir kaip investuoti, kad galutiniame rezultate pinigai dirbtų jums, o ne jūs jiems moko būtent trečiasis – finansinis išsilavinimas. Būtent apie jį ir norėtume daugiau pakalbėti, nes mūsų švietimo sistema pakankamai gera, kad susidorotų su akademiniu ir profesiniu išsilavinimu, bet visiškai bejėgė kalbant apie finansinį išsilavinimą.
Apibrėžkime dvi sąvokas. Finansinis išsilavinimas ir finansinis raštingumas. Finansinis išsilavinimas yra procesas, o jo rezultatas – finansinis raštingumas. Tai gi skiriant pakankamai laiko pirmajam ir daug praktikuojant, mes įgauname galimybę tapti finansiškai raštingais. Jei pasiskaitytume turtingų ar net turtingiausių žmonių biografijas, galėtume rasti šimtus tų, kurie net nėra baigę mokyklos ar įgiję aukštojo išsilavinimą. Bill Gates, Steve Jobs, Mark Zuckerberg turbūt žinomiausi miliorderiai, kurie neįsigijo aukštojo išsilavinimo, mete prestižinius universitetus. Bet tai jiems nesutrukdė sukurti milijardines kompanijas ir tapti finansiškai laisvais.
Ištiktųjų žemas finansinis raštingumas yra viena iš svarbiausių priežasčių įtakojančių žemą pragyvenimo lygį. Kodėl gi finansinio raštingumo nemokoma mokyklose ir kitose mokymosi įstaigose? Pagrindinė priežastis yra ta, kad tai patogu valdžiai: ką jie besakytų, o skurstančius ir neraštingus žmones yra paprasčiau valdyti, vystant jiems priklausomybę nuo pinigų, bei verčiant dirbti praktiškai už maistą. Todėl neverta laukti, kol finansinio raštingumo pagrindai bus įtraukti į švietimo programas, o savo ir savo vaikų finansiniu išsilavinimu pasirūpinti savarankiškai.
Norėtųsi pastebėti, kad šiuo metu vyksta nedidelė pažanga šia linkme. Atsiranda įtakingų žmonių, tokių kaip Robertas Kiyosakis, kurie rūpinasi ne tik savo gerove, bet ir siekia atverti akis paprastiems gyventojams. Atsidaro mokyklos, mokymo centrai, kurie ugdo žmonių finansinio raštingumo pagrindus. Vyksta įvairaus sudėtingumo seminarai ir kursai šia tematika. Atsiranda literatūra ir internetiniai puslapiai, blogai mokantys valdyti asmeninius finansus. Todėl gyventojų finansinis raštingumas pradėjo lėtai, bet užtikrintai augti, kas ištiktųjų džiugina.
Iš kitos pusės, esamos mokymosi galimybės galėtų atnešti daug geresnius rezultatus. Bet dauguma žmonių į finansų valdymą žiūri skeptiškai: neva per maži pinigai, kad būtų ką valdyti. Bet tai tikra iliuzija. Liūdniausia yra tai, kad negalima išmokinti žmogų finansinių ar bet kokių kitų pagrindų, jei jis pats to nenorės. Ne kartą teko susidurti su tokiais žmonėmis, kurie visur ieško prie ko prikibti. Todėl, geriausia, jei žmogus pajutęs poreikį kažką keisti gyvenime, pats atranda kelią į finansinį raštingumą.
Tai kaip gi sužinoti ar jūs finansiškai raštingas? Pabandykite atsakyti į teiginius taip arba ne.
Jūs:
- Sekate savo pajamas ir išlaidas, vedate pajamų/išlaidų žurnalą.
- Planuojate savo resursus (PINIGAI, LAIKAS).
- Planuojate savo finansinę ateitį, turite susikūrę finansinį planą.
- Sąmoningai investuojate dalį savo kapitalo, priimdami visą išplaukiančia riziką.
- Kaupiate dalį pajamų ir galėtumėte iš jų išgyventi daugiau nei 6 mėnesius.
- Turite ne vieną pajamų šaltinį.
- Žinote, kas yra finansinė laisvė ir siekiate jos.
- Žinote, kurios banko paslaugos yra naudingos, o kurios nuostolingos.
- Turite pasyvių pajamų arba žinote nors keletą jų gavimo šaltinių.
- Turite tikslą/svajonę ir detalų planą kaip jo/jos pasiekti.
- Žinote, kaip susikurti galimybes oriai senatvei, negyvenant iš valstybės “pašalpų“.
Jeigu jūs nors į pusę atsakymų atsakėte TAIP, tai norėtųsi už jus pasidžiaugti, nes esate teisingame kelyje ir apie finansinį raštingumą išgirdote ne pirmą kartą.
Kitu atveju siūlome susimastyti ar akademinio ir profesinio išsilavinimo užteks norint susikurti sau ir savo artimiesiems orų gyvenimą dabar, po 10, 20, 30 metų? Ar vis dėl to neverta sustoti mokytis ir pasigilinti į tą sferą, kuri padės siekti tikslų ir svajonių.
Tikiuosi šis straipsnis ras atgarsį Jūsų mintyse ir nors kelėtai sekundžių susimąstysite apie tai, kad galima gyventi kitaip. O jei norėsite sužinoti kaip, mes padėsime rasti atsakymus į visus rūpimus klausimus.